prieškalnis

príeškalnis sm. (1) K; M, prieškalnỹs (3^a), prýškalnis (ž.) (1) žr. prieškalnė: Į prieškalnį lipti reikia J. Čia didelis príeškalnis Pg. Į príeškalnį nebetraukia arkliai Pš. Kareivis eina taku į príeškalnį Btg. Prýškalniūse buvo dar ledų, slydo ratai Šts. Reikėjo karves pririšt lomiau, ne prieškalnỹ Pc. Netoli kranto, prieškalnyje, riogso pilies griuvėsiai rš. Anksčiau čerkesai buvo apgyvenę visą š. Kaukazo dalį ir prieškalnius EncVI105.